PRANAŠAS
Kahlil Gibran

Apie vaikus

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso. Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.

Mamos eilerastis

Darydavau ir valgydavau karšta maista.

Mano rubai nebuvodemeti.

Telefonu kalbedavau ramiai.

Kol dar nebuvau mama,

Miegodavau tiek, kiek noredavau.

Ir niekada nesijaudindavau delto, kad velai ejau gulti.

Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien.

Kol dar nebuvau mama,

Tvarkydavau namus kasdien.

Ir niekada nesuklupdavau ant žaislu ir nepamiršdavau lopšines žodžiu.

Kol dar nebuvau mama,

Net nesusimastydavau, ar kambarines geles nenuodingos.

Ir niekada negalvodavau apie skiepus.

Kol dar nebuvau mama,

Niekas nebuvo manes

 

Apkakojes,

Apvemes,

Apkramtes,

Apsisiojes,

Apžnaibes savo mažais piršciukais.

Kol dar nebuvau mama,

Pilnai atsakiau užsavo prota,

Savo mintis,

Ir savo kuna.

Miegodavau visanakti.

Kol dar nebuvau mama,

Niekada neverkiau matydama ašaras.

Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimes

Vien del paprasciausios šypsenos.

Niekada nesededavau nakti

Žiuredama i mieganti vaika.

Kol dar nebuvau mama,

Niekada nelaikydavau rankose miegancio vaiko,

Nes gaila padeti.

Niekada mano širdis nesubyredavo i tukstancius daleliu,

Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.

Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas

Gali pakeisti mano gyvenima taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galeciau kažka taip stipriai myleti.

Ir nežinojau, kad man patiks buti mama.

Kol dar nebuvau mama,

Nežinojau ka reiškiajausti,

Tarsi širdis butu išlipusi iš kuno.

Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra

Pamaitinti alkana kudiki.

Nežinojau, kad vaika ir mama sieja tiek daug.

Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas

Galetu paversti manetokia svarbia.

Kol dar nebuvau mama,

Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minuciu

Tiesiog isitikinti,kad viskas...tvarkoje.

Ir niekada nejutautos šilumos,

Džiaugsmo,

Meiles,

Stebuklo,

Pasitenkinimo buti mama.

Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama